Kai
nepatinka žodis –
Karas,
Paversk
į pelenus,
Juos
ant galvos barstyk ...
Jei
nematai žaizdos,
Pakeisk
Į
žmogaus kaukolę,
Kulkos
išgręžtą,
Paliesk
ir savo galvą,
Gal
ir joje skylė,
Tuščia
ertmė?
Nepasakojo
tau seneliai, –
Tėvų
kančia toli, –
Tada
atversk didžiulį akmenį,
Brolių
kapai – arti...
Neturi
brolio,
Tada
mylėk nors akmenį,
Suskaldytą,
išmėtytą
Po
margąjį pasaulį,
Apaugusį
jau žalia samana,
Su
dilgėle širdy...
Priklaupk
ir pasakyk:
„Šis
žodis gyvas,
Karas
– mano kasdienybėje,
Kaip
neganda akiduobėje.“
Supranti?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą