Laimės paukščiai

Žiūriu į dangų – tyrą, gryną,

Kur vėjas gena debesis,

Jame vis pasitaiko pilkas,

Iš jo – lietus,

Tarsi iš kibiro,

Pavasarinė snaigė

Dar iš kito krenta,

Užlipdo net akis...

Vis tiek dangus – toks mėlynas,

Kai debesėliai išsisklaido,

Ant žemės ir šešėliuose –

Skaidri šviesa, viltis...

Pažyra aukso žiburėliai

Ant dygstančios žolės,

Sušildo ir pakrantės smėlį,

Kalnelių sausiukus,

Supintus vainikėliuose,

Padėtus atminčiai visiems.

Pakyla laimės paukščiai,

Ramybė danguje

Ir širdyje – ramybė

Mums ir jiems.