Prabundanti žemė

Pakalbinau pavasarį –

Jis danguje čirena

Ir sveikina savo giesme

Kiekvieną žemės grumstą,

Pilką, kaip dirvonas,

Kuris nespėjo pasipuošti

Pirmąja žolele, –

Dar naktimis pasninga

Krenta šlapdriba...

Nuo klevo šakų byra

Lietaus lašų gaiva,

Tartum į širdį krenta

Gyvenimo saldi sula.

Susirinkau į saują

Pavasario giesmes

Ir leidžiu į pasaulį

Taikos ir džiugesio natas...

Oi, kokia galinga

Iš po žiemos pakilusi gyvybė,

Viso ko pradžia!