Pavasarį
ne kartą sninga,
Vėl
atšyla – lengva,
Garuoja
žemės įšalas
Ir
nuteka į dideles upes
Mažyčiu
upeliu,
Gyvybės
vandenys apjungia žemę,
Pagirdo
smėlį ir mane sykiu...
Kiekvieną
dieną – gera,
Kai
tave girdžiu,
Tik
tu į širdį beldiesi
Tyra
smuiko gaida,
Lyg
paskutinį žiemos garsą
Žemėje
randu.
Lipdau
iš balto sniego
Senį
Besmegenį,
Jis
greit ištirpsta
Nuo
kaitrios saulės spindulių,
Palieka
tiktai pėdos,
Kur
žiema nuėjo
Baltu
takeliu...
Mes
murzini paliekame
Prie
savo nebaigtų darbų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą