Anapus

Anapus ežero valtelė supasi,

Per bangas skrodžia mintys,

Susitiksime vėliau...

Anapus upės – krantas,

O prie jo berželis sprogsta,

Nėra tilto – širdyje jį surenčiau

Iš dviejų rąstų, –

Balti, dar apšerkšniję po žiemos.

Už jūrų marių, iš anapus,

Laiškai iš mėlyno dangaus,

Skaitau neatsivertusi, –

Nuo debesų – vieši laiškai...

Anapus miško – varnas

Šimtametis krankia,

Paklausiau, ką jis matė, –

Tėvų sodybą

Ant upelio kranto,

Per kurį lieptas iš kelių lentų,

Jos neobliuotos, bet užtenka

Prisiminimų, nenugludintų, tikrų...

Iš senų nuotraukų albumo

Žiūri iš anapus,

Kur nėra jokių tiltų,

Šilumą jaučiu.