Kol
nenužydėjo prie upelių
Geltonosios
purienos,
O po
dirvonus nebėgioja pienės,
Šalpusnių
mažyčiai žiedai,
Neieškau
ir paparčio žiedo,
Pakelėse
juk pirmos bunda sraigės,
Tada
tik blikčioja
Ir
paslaptingi jonvabaliai...
Kiekvieną
žemės pėdą
Pažįsta
kaime gimę,
Kaip
savo motiną pamilę
Gimtos
žemės vaikai:
Bijau
užminti skruzdę,
Kuri
savo namelį stato,
Neliečiu
ir varlės,
Prisimenu
mamytei duotą pažadą,
Savo
gimtąją žemę
Tausoti
ir mylėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą