Gal
taip šventvagiška galvoti,
Bet
mintis nukrypsta,
Kai
Dievo sūnus buvo žmogumi, –
Jį
krikštijo ir amatų pamokė,
Paskui
ir Šventą raštą perskaitęs
Kalbėjosi
su mokytojais,
Juo
patikėjo mokiniai.
Kur
jis keliavo,
Paskui
sekė tik ištikimi,
Todėl
stebuklais virto
Dideli
darbai.
Menas
– pažinti žmogų,
Papasakoti
taip kitiems,
Kad
jie suprastų ir atskirtų
Žemėje
gėrį nuo blogio,
Į
dangų nukeliautų, –
Kaip
visi apaštalai, –
Ne
viską ir pažinę,
Daugelį
minčių palikę mums.
Gyvenimo
būtis – stebuklas,
Kai
su lemtimi susitaikai
Ir
būni su visais.
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą