Saulės
galaktika – šeima;
Motulė
savo planetas,
Tarsi
mažus vaikus globoja,
Apšviečia
ir sušildo,
Save
po spindulį
Kiekvienai
atiduoda.
Nežinomybė
– viršuje,
Gili
versmė – po kojomis,
Iš
kur ištrykštantis vanduo
Pakyla
iki debesų
Ir
skrenda, dengia, krenta
Lašeliais
atgalios,
Į
vandenynus neramius
Ir
nuolatos banguojančius.
Sudegtume
saulės žaizdre
Ar
išsilietume aistrų agonijoje,
Jeigu
užtemtų saulės akys,
Gražuolis
mėnuo
Nelydėtų
į žvaigždes
Dvasingo
sielos žvilgsnio
Tolių
toliais...
Danguje
mėnuo – žemės
Palikuonis,
Visi
pasaulyje – tik žmonės...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą