Tu –
tik žmogus
Vieno
pasaulio,
Kaimynas
tarp kitų,
Nes
mūsų viena saulė,
Vienintelis
dangus...
Padangėje
čirena vieversys,
Toks
pilkas, mažas,
Šaukia
pavasarį
Į
dirvas, prie kviečių,
Kas
sėja, pjauna,
Tam
duonos riekę ištiesiau.
Prisimeni,
kaip tėvai kūlė,
Tą
patį grūdą malė
Ir
kepalą žymėjo kryželiu,
Kad
ir vaikai užaugę
Mylėtų
artimą
Ir
neužgautų jo žodžiu, –
Mes –
tiktai žmonės,
Palaiminti
kitos kalbos,
Ir
tokiu paprastu žodžiu:
Gyvenimas
Taikos
vardu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą