Kaimynams

Tu – tik žmogus

Vieno pasaulio,

Kaimynas tarp kitų,

Nes mūsų viena saulė,

Vienintelis dangus...

Padangėje čirena vieversys,

Toks pilkas, mažas,

Šaukia pavasarį

Į dirvas, prie kviečių,

Kas sėja, pjauna,

Tam duonos riekę ištiesiau.

Prisimeni, kaip tėvai kūlė,

Tą patį grūdą malė

Ir kepalą žymėjo kryželiu,

Kad ir vaikai užaugę

Mylėtų artimą

Ir neužgautų jo žodžiu, –

Mes – tiktai žmonės,

Palaiminti kitos kalbos,

Ir tokiu paprastu žodžiu:

Gyvenimas

Taikos vardu.