Adriana Santos Decastro piešinys
Gražiausia
žemė,
Kada
jos širdis
Vaivorykšte
nušvinta,
Šiaurės
pašvaistė naktimis
Apšviečia
javų lauką,
Ji
visada sava –
Mažų,
senų –
Visų
maitintoja.
Gula
į pradalges
Žalia
žalia žolė
Ir
kvepia pieva nušienauta,
Tarsi
sušukuota,
O iš
dangaus sklinda giesmė,
Angelų
choras
Žemei
– motinai;
Tiktai
tyra širdis
Išgirsta,
maldai atsiklaupia...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą