Širdžių atspindžiai

Su Albino Šileikos šeima

Pasodinai medį ir jau auga,

Pabėrei sėklą – ji išdygs,

Sutikai žmogų,

Padavei jam ranką

Ir tu žinai, kas draugas

Ir ačiū pasakys.

Yra dienų, prisiminimų,

Kurie nepalieka,

Laikas nieko nepakeičia,

Kai jauti šilumą,

Kaip saulės spindulį širdžių,

Yra dienų, kurios nubėga

Pavasarį srauniuoju upeliu

Į lygią vagą, tiesią,

Kuria eini į šviesą

Ne vienas, su draugu...

Yra dienų, kurios nušviečia

Gyvenimą – ir tavo, ir kitų.