Nežaiskime, vaikai,
degtukais, –
Jie brukštelėjus dega,
Sudega svajonės –
Tavo troba, langai,
Pro kuriuos žiūri akys
Į beribį dangų
Ir daug jame ką
pamatai...
Nežaiskime, be reikalo,
trintukais, –
Jie – gyva atmintis,
Ant stalo seni atvirukai –
Tai durys ateities,
Kurias veri dažnai...
Pažaiskite, vaikai,
teptukais, –
Dangus – čia pat,
žemai,
Kur vaikščioja
nykštukai,
Įvairiaspalviais
apdarais...
Nežaiskime, tėvai, tik
šautuvais,
Nes jie nušauna viltį,
Ką gera padarei...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą