Rudens šalnos

Kol rudens lietūs lyja,

Nebus šalnų, nuplaus, kas ir negera,

Pašauks prie duonos kepalo,

Atrieks kiekvienas savo dalią

Ir pasimels...

Ruduo – tyla šventykloje,

Kur laikomas vanduo.

Dangaus delne – daug debesų,

Baltų, tarsi per krikštą,

Suželia pirmas daigas

Žaliųjų rugių,

Iškentęs kasmetinį šaltį,

Skaudžiausią žiemos rykštę,

Vėl sužaliuos pavasarį,

Vilnys ir žemėje,

Tekės iki dangaus

Ištirpusiu gerumo upeliu,

Nebus daugiau šalnų...