2014 m. rugsėjo 22 d., pirmadienis

Rudens šalnos




Kol rudens lietūs lyja,
Nebus šalnų, nuplaus, kas ir negera,
Pašauks prie duonos kepalo,
Atrieks kiekvienas savo dalią
Ir pasimels...
Ruduo – tyla šventykloje,
Kur laikomas vanduo.
Dangaus delne – daug debesų,
Baltų, tarsi per krikštą,
Suželia pirmas daigas
Žaliųjų rugių,
Iškentęs kasmetinį šaltį,
Skaudžiausią žiemos rykštę,
Vėl sužaliuos pavasarį,
Vilnys ir žemėje,
Tekės iki dangaus
Ištirpusiu gerumo upeliu,
Nebus daugiau šalnų...





Komentarų nėra: