Krenta į žemę,
Kaip rudens lašai,
Auksiniai sodo obuoliai,
Kiekvieną dieną krenta
Ir dunksi amžinasis
varpas,
Suskamba ramiai ramiai:
Toks laikas...
Oi, saulė dar aukštai,
Į dangaus stogą
įsitaisiusi,
Atsiunčia nerimą,
Paklausia, ko nepadarei,
Kai buvo tavo laikas...
Kai nėra vėjo,
Kas krečia obelį?
Tik laikas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą