Per
stiklą teka
Vėl
lėtai, lėti lašai,
Lietus
sulėtina
Mintis
ir laiką,
Dažnai
pasineriu į lietų,
Subėga
versmės,
Raibuliuoja
ir pakyla
Į
dangų lyg strėlė
Skaidrūs
jausmai,
Nerimastingi,
bet juodo debesies
Dar
nepaliesti...
Saulele,
ko žvalgaisi,
Ar
tau aukštai,
Atrodo
per menki lašai?
Net
mus, mažus, apšviesk,
Tiktai
nesigailėk...
Mes
patys bėgsim.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą