Saulė ir Žemė

Skiriu Utenos žmonėms,

Albinui Šileikai

Žemė – gyvenimo delnai,

Dangus – žvaigždžių ir saulės,

O mūsų raktas – pasaga, –

Vagojame pasaulį...

Kai pameta arkliai,

Jas prikalame radę,

Nuvalome ir rūdis nuo širdies,

Auginame gyvybės medį,

O ant šakų jau gieda du varnėnai,

Galbūt net rudenį – pavasaris?

Dvi saulės – atspindys vandenyje,

Iš kur pakyla rytas

Ir nusileidžia vakaras,

Taip sukasi vežimo ratai,

Veždami linus,

Kurie jau nužydėjo mėlynai,

Dabar gilai ir iš aukštai

Į švelnius meilės plaukus

Mūsų Motulės Žemės

Pasakas, dainas

Įausime suverpę...