Žiūriu
į dangų
Ir
šypsausi saulei;
Tylu
tenai, virš debesų,
Tokia
mėlynė,
Toks
neaprėpiamas pasaulis,
Staiga
užplaukia
Juodas
debesis, tamsu...
Ir
šypseną nubraukia
Karas,
Kurio
nematome,
Bet
mato saulė iš dangaus,
Kiek
sužeistų ir žuvusių,
Praradusių
gyvenimą,
Kiek
atpirkimo net negavusių,
Nešventintų
kapų?
Ir
darosi baisu,
Kad
vieną kartą
Susiraitys
ugnis prie slenksčio,
Šalia
gimtų namų...
Kodėl
negalima išvengti
Tokių
žinių, sapnų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą