Po obuolį jums
padalinsiu,
O sau paliksiu obelį
sode,
Jūs vaišinkite kėkštus
Ir nepamirškite manęs...
O aš – pavasarį
varnėną,
Vyturėlį danguje,
Kad jis čiulbėtų
Ryte, vakare,
Tada vis būsime visi
drauge...
Gyvenimas – apvalus
ratas;
Nusisuka naktis
Ir vėl diena,
Neklausinėju žemės,
Kiek jai metų,
Neklauskite to ir manęs...
Dar vieną obuolį
Padovanojau pelei,
Kad ji išrautų ropę,
Ištrauktų ir už uodegos
mane.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą