Rudens dovanos

Po obuolį jums padalinsiu,

O sau paliksiu obelį sode,

Jūs vaišinkite kėkštus

Ir nepamirškite manęs...

O aš – pavasarį varnėną,

Vyturėlį danguje,

Kad jis čiulbėtų

Ryte, vakare,

Tada vis būsime visi drauge...

Gyvenimas – apvalus ratas;

Nusisuka naktis

Ir vėl diena,

Neklausinėju žemės,

Kiek jai metų,

Neklauskite to ir manęs...

Dar vieną obuolį

Padovanojau pelei,

Kad ji išrautų ropę,

Ištrauktų ir už uodegos mane.