Voverės pamokslas

Tau atnešiau saujelę riešutų

Iš Mačionių girelės,

Paimk, nors vieną, sužinosi,

Kur aš gyvenu,

Kokia mano trobelė.

Storiausios sienos

Iš visų namų,

Neužpučia net vėjas,

Pilna drevė pūkų

Iš mano kailinių,

Kokių dar niekas neturėjo.

Turi aštrius dantis?

Sukąsk ir graužiame, –

Miške tiek dovanų,

Kad valgai ir neatsivalgai.

Nukrito riešutai,

Nuo žemės surenku,

Kaip duonos trupinį,

Kaip auksą,

Žiema bus nebaisi,

Jei rudenį netinginiausi.