Moteris

Darbe pabūnu paprasta,

Kaip vandens lašas,

Prie stalo – tik su tavimi –

Sava ir mylinti,

Su svetimu – viliokė,

It miražas,

Išnykstanti nakty...

Posėdžių salėje – rimta,

Kaip biurokratas,

Kuris skaičiuoja mandatus,

O pobūvyje – ne girta,

Nes bijau nusilaužti

Šokant kulniukus.

Prieš veidrodį – dar povas,

Su ilga uodega, –

Ji raibuliuoja prieš akis,

O salėje – žiūrovas,

Kuris visiems paploja,

Kad neatrodytų kvailys...

Prie balto sąsiuvinio – dar mokinys,

Vis rašaluotais pirštais,

Kuris nemoka savo vardo

Taisyklingai parašyt;

Dabar esu skaitovas,

Ką toliau daryt?