Kalneliuose
ir slėniuose,
Prie
upių, ežerų
Auga
kreivi ir tiesūs medžiai;
Vieniems
jau nuo mažens
Būna
labai sunku,
Kiekvieną
dieną
Stovėti
vėjuje
Nuo
saulės nusigręžus.
Aučiau
iškyla šalia augantis
Ir
darosi miške gūdu,
Kas
po šešėliais slepiasi,
Palinksta
šakos pažeme...
Seniai
mažus lankau,
Paglostau
žalią šaką,
Bet
nepakelsiu juk visų,
Nulinkusių
prie tako...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą