Iš žemės gilumų
Prasideda upelis,
Tenai sugrįžta
Ir po šimtmečių;
Maištingas – akmenis
Su savimi kelia,
Kai pasidaro slenksčiai,
Peršoka ir nusileidžia
Vis bėga tuo pačiu
keliu...
Iš jo žilvitis geria,
Net pelkėse berželiai,
Kai skursta ir pabąla
Plotas smilkinių,
Prakalbina ir mišką
žalią,
Jeigu vienam sunku...
Iš žemės gilumų
Prasideda upelis,
Tenai sugrįžta vienas,
Be draugų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą