Aukso rudeniui atėjus
Sveikinu ir Dorotėją:
Auk didutė, būk gerutė,
Tėčiui užvadėlė būki.
Saulei plaukus sušukuok,
Mamai kaspiną paduok,
Kad užrištų daug mazgų
Atminčiai ir šių dienų.
Kai išmoksi parašyti,
Ant smėlio užmink
pėdytę,
O joje – tiek daug
minčių –
Ir mažų, ir didelių...
Ten maži kiškiai gyvena,
O kiti gal jau paseno,
Bet padės įminti mįslę
Apie ateities kirpyklą.
Saulei – vieną
kaspinėlį,
O kas lieka, Dorotėjai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą