Kai
laukiu, darosi sunku,
Diena
prailgsta,
Rankas,
padėtas ant pečių,
Net
ir dabar jaučiu,
Juokiuosi
vaiko nekaltu juoku
Ir
nerimas ištirpsta...
Neišėjai
iš atminties,
Tik
skubūs žingsniai tolsta,
Dėlioju
vieną raidę prie kitos,
Kol
smilkiniai, paskui visa galva
Nubąla
šerkšno glostoma,
Žiema
paliečia ilgapirštė...
Dar
laukiu sutemos,
Kada
prie durų slenksčio
Vėjas
minutei sustos ir apsigręš,
Jam
atiduosiu, ką turėjau
Pagavusi
delne,
Net
paskutinį saulės žvilgsnį...
Tada
nieko nelauksiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą