2014 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Kada diena prailgsta




Kai laukiu, darosi sunku,
Diena prailgsta,
Rankas, padėtas ant pečių,
Net ir dabar jaučiu,
Juokiuosi vaiko nekaltu juoku
Ir nerimas ištirpsta...
Neišėjai iš atminties,
Tik skubūs žingsniai tolsta,
Dėlioju vieną raidę prie kitos,
Kol smilkiniai, paskui visa galva
Nubąla šerkšno glostoma,
Žiema paliečia ilgapirštė...
Dar laukiu sutemos,
Kada prie durų slenksčio
Vėjas minutei sustos ir apsigręš,
Jam atiduosiu, ką turėjau
Pagavusi delne,
Net paskutinį saulės žvilgsnį...
Tada nieko nelauksiu.










Komentarų nėra: