Liūdnasis riteris
klajoja:
Jo siela – tik aukščiau,
Nauja diena ir kitas rytas
Išaušo viena minute
vėliau...
Pasitikėjimą sugriovė
Gražioji Dulsinėja
Ir gubernatoriaus kėdė
Ginklanešiui vėl
atiteko,
Kurio taisyklė paprasta,
Kas dievo – danguje,
O kas ant žemės, –
žmogui,
Ir išspręsta mįslė...
Liūdnasis riteris sustojo
Man virš galvos,
O neturiu jo žirgo,
Asilas – toli...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą