Virvelės ištemptos
Ir pakabintos lėlės,
Dangus dar taip aukštai,
Tik virš namų matai,
Kad kyla vėjas
Ir skrenda skudurai,
O žemėje trimitai
skelbia,
Kad viskas taip gerai, –
Nėra ugnikalnių,
Kur išsiveržia dūmai,
Ir gražios porceliano
fėjos
Matuoja batelius,
Prie šono –
kavalieriai,
Krakmolytomis apykaklėmis
Ir ūsais užriestais...
O kas nutiks,
Jeigu nutrūks virvelė?
Bet jie – tik lėlės...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą