Dantukai

– Man kliba dantukas,-

Pasakė anūkas.

– Palauk, kai ištrauks,

Vėl naujas išaugs;

Paduok vis pelytei,

Susuk dar į skiautę,

Įdėk į dėžutę,

Triskart pasakyk,

Kad būtų močiutei,

Kai tik iškris jai…

– Išklibo dantukas, –

Sakau vėl anūkui.

O jis, kad kvatoja:

– Tarpdantis – nauja,

Dabar gali švilpti,

Kaip du garvežiai,

Dar spjausi į tvorą...

Oi, kaip gerai!

– O savo dantuką,

Vaike, pamiršai?