Kai gynė savo kalbą,
Gynė save ir Tėvynę,
Lietuvą sykiu,
Joje daug žodžių
svetimų.
Kai tariame, nejuntame,
Kaip skamba stygos
Iš savo pievų ir
dirvonų,
Kada pakyla šimtas
vyturių.
Jie skrenda į mokyklą
Vis tuo pačiu keliu:
Pro gimtą trobą,
Kur šulinys ir svirtys
Dar nuo senų laikų...
Nuo K. Donelaičio,
V. Kudirkos ir Maironio
Iki J. Jablonskio rašto
pamatų
Mūsų kalba – gimtinės
žemė;
Padėkime kryželį,
Jeigu pritrūkstame net
savo rašmenų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą