Memuariniai žodžiai

Kai lyja rudenį,

Šaltėja žemės patalai,

Belieka slėptis ir mylėti

Net lietaus lašą,

Merkiantį dažnai,

Kai sąnarius ima skaudėti...

Nėra senatvės, yra laikas,

Kuris ir skubina

Gyvenimą pradėti,

Kad vienišas nebūtų

Net lašas lietaus;

Paslėpsiu jį po savo skėčiu...

Rašau ir byra

Ant balto popieriaus lašai,

Kaip vienadienis aukuras,

Kuris jau ima blėsti;

Taip krenta lapai

Nuo baltų beržų,

Žili žili žili,

Nuo jų jau negali pabėgti...