Šypsena

Mes žaidžiame ir juokiamės,

Tarsi maži vaikai,

Suradę mažą pinigą

Ar blizgančią monetą

Ir bėgame kaip katinai

Prie burbulo judraus,

Ant siūlo tempiamo,

Greičiau ir vėl iš lėto...

Ant lūpų kalasi pirmieji ūsai,

Tada ir pradeda gėrėtis:

Koks jaunikaitis!

O jis pats žiūri

Dar į melsvą dangų,

Kiek galima aprėpti...

Sukumpusi lazda kampe

Vis laukia ir manęs,

Kada galės šalia prisėsti,

O aš džiaugiuosi senatve,

Juokiuosi ir noriu mylėti...

Ne, ne tave,

Tik baltą plaukų skėtį.