Man ir tau

Kiek sykių būname neteisūs,

Tiek sykių teisiame kitus.

Gyvenimas paklupdo, kelkimės,

Niekas nestovi mums už nugaros,

Kada mes patys prisikelsime,

Prikelsime visus.

Kada sužinome, kas gera, bloga,

Tada ir būname atsparūs,

Gyvename kiekvienas

Ir už save, ir už visus.

Kas užsidengia, žiūrėdamas į saulę,

To akyse – tamsu,

Padėkime gyventi, kas dar tiki,

Kad pasaulis – toks šviesus...