2014 m. rugsėjo 18 d., ketvirtadienis

Ruduo - brolis



Ruduo, tu – mano brolis,
Vienintelis dabar likai;
Pirma šalna ir tavo smilkiny,
Bet neužšalo tvenkiniai...
Per žiemą teka versmės
Ir pildosi svajonės,
Kad nurudavęs lapas
Pavasarį žaliuos naujai.
Surinkau viską, kas priklauso,
Kol dar žali laukai,
Paleidau giesmę paukščio,
Kad skristų ji aukštai...
Lauže vėl sproginės kaštonai,
Rudens aidai,
Pakelkime taures vynuogių vyno
Tik už garbingus žmones,
Iš kurių rankų gauname
Gimtinės peną:
Kalbą, papročius ir duoną...
Kaip kvepia ji ant stalo,
Tarsi malda, jau nuo seniai.







Komentarų nėra: