Guoda
Kalbėkime,
Kad žodis nenutiltų,
Atrastų atgarsį
Tarpekliuose kalnų,
Kad žodis nepaskęstų,
Vandenyse plauktų,
Iškiltų net virš
debesų...
Kalbėkime
Ir žuvusių vardus
prikelkime,
Mes, motinos,
Savo sūnų ir dukterų,
Kurie kentė ir kenčia
Dėl netekčių, žmonių
klaidų...
Ko nebėra, apverkime,
Neleiskime ir piktam
žodžiui
Šiandien prisikelti,
Šventu žodžiu
Kojas nuplaukime
Nuo dulkių ir nuo baimės
pranašų.
Oi, kyla karo tvaikas!
Ar atgrasys jį maldos
žodis
Moterų visų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą