Ruduo – auksinis,
Permainingas laikas,
Kiekvienas turi paslaptį,
Kurią vis per vėlai
sužino
Ir krenta tarsi obuoliai į
žemę
Visi gyvieji,
Kurie gyvybės kainą
žino...
Ką pakerta liga,
Kiti pasirenka ir paaukoja
Savo galvą už Tėvynę;
Tai kas, kad pavadina
didvyriu,
Ant kapo lieka raidės
Tik auksinės...
Iš kur tas kerštas
Ir dabar, taikos metu,
Kada tėvų žaizda
Dar iki galo neužgijo?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą