Būties akivaizdoje

Skubėkime atsidėkoti

Už mažą kibirkštį,

Už paprastą degtuką,

Nes užkuri draugystės laužą

Ir dega žodis lūpose...

Skubu į nežinią,

Ji atskiria ir šviesą

Nuo nakties tamsos,

Mojuoju atsisukusi,

Kad ištrūkau iš nebūties,

Dangaus fone tau parašiau,

Tik paprasčiausią -

Būkime...

Ar dabar tu skaitai,

Ar tik po metų,

Kas parašyta, nebe išsitrins,

O degs ilgai ilgai,

Kol žvaigždėje žibės

Mažytė žiežirba,

Net pienės pūkas...