2014 m. rugsėjo 20 d., šeštadienis

Padėka Vitui Povilaičiui



Maža yra žmonių,
Kurie po trupinėlį renka,
Kad būtų mūsų tėviškė graži –
Nė vieno paukščio,
Žemės lopinėlio neaplenkia.
Istorija – tiesa,
Pro jos akis praslinko
Tokia laiko tąsa,
Ko neužrašė, tas išbluko,
Kaip debesėlis danguje,
Neradęs savo paslaptingų skaičių...
Senoliai kapuose,
O jų darbai paliko ateičiai,
Kilnos knygas vaikai,
Ieškos, kas jiems patinka,
Atras ir darbus,
Kas surašė į lapus
Ir mūsų amžiaus laiką,
Nes versmės neišsenka...



Komentarų nėra: