Padėka Vitui Povilaičiui

Maža yra žmonių,

Kurie po trupinėlį renka,

Kad būtų mūsų tėviškė graži –

Nė vieno paukščio,

Žemės lopinėlio neaplenkia.

Istorija – tiesa,

Pro jos akis praslinko

Tokia laiko tąsa,

Ko neužrašė, tas išbluko,

Kaip debesėlis danguje,

Neradęs savo paslaptingų skaičių...

Senoliai kapuose,

O jų darbai paliko ateičiai,

Kilnos knygas vaikai,

Ieškos, kas jiems patinka,

Atras ir darbus,

Kas surašė į lapus

Ir mūsų amžiaus laiką,

Nes versmės neišsenka...