Gulbė

Kur tyras oras,

Ten ir gulbės skrenda,

Plasnoja vėjuje sparnai

Ir leidžiasi po vieną,

Leidžiasi į tvenkinį,

Kur mielas kraštas

Ir gražūs laukai...

Nusiiria prie kranto,

Kur buriasi ančių pulkai

Ir išdalina plunksnas,

Nes meta rudenį tiktai...

Gulbei ne gaila savo plunksnos,

Ką dangus davė, tą gavai,

Antelės raibos,

Joms labai gražu,

Ką rašo gulbė,

Vienui viena palikusi,

Tyla tik girdi,

Ką ji mąsto vakarais...

Kur jos dabar vaikai,

Ar jiems gerai?