Nutilo
aviliai, pilni medaus,
Klijuojami
perai,
Ratuotos
bitės
Maitins
visus per žiemą,
Ką
vasarą sukrovei, tą gavai
Iš
mažo žiedo, liepos, pienės...
Nugriaudė
ir nutolo
Vasaros
garsai,
Vaivorykšte
sapnai nubėgo
Per
žalią pievą
Ir
pro aukštą medį kepurėtą,
Per
rudens lapą,
Raustantį,
kaip vakaro gaisai...
Į
ten ir paukštis skrenda,
Mus
palieka,
Jau
groja nutiesti laidai
Į
laiko ateitį, –
Pražilo
smilgos, lino žiedas,
Girdžiu
simfoniją rudens
Prieš
ilgą žiemos miegą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą