Pėdų pėdos

Čia – mūsų žemė,

Pėdų pėdos

Į molį įsimynė,

Daug mažų ir didelių,

Kai statė trobą,

Kasė gilų šulinį,

Surado versmę negiliai,

Bet tryško net iš gilumų...

Kur šlapia, sėjo liną,

Žydėjo jis spalva akių;

Išėjo pas kaimyną,

Atsivedė mergelę

Iš kitų kraštų...

Ten kitos dainos

Ir melodijos taip susipynė

Iš daugelio šalių:

Už stalo sėdasi kaimynai,

Kurie ir vieną žemę mina,

O kalbasi tik akimis...

Visur yra tokių pėdų.