Atminties grūdai

Kiek metų reikia,

Kad išvysčiau savo erdvę, –

Aukštai – dangus,

Tolumoje – miškai,

Gilumoje – viltis,

Kad visada surasiu,

Kas dingo amžinai...

Daug metų reikia,

Kad savo metų atmintį sugerčiau,

Visus lankyčiau rytais,

Tyliais vakarais

Ir pasakyčiau „ačiū“,

Kad ramūs mudviejų sapnai...

Daug metų reiktų,

Kad vėl grįžčiau ir paberčiau

Į savo minčių dirvą

Grūdus iš aukštai...