Klausau.
Čia
– muzika gyva,
Už
lango medžiai šneka,
Toliau
– lanka,
Dar
įkvepiu ir gėlių kvapą,
Rasos
lašu suvilgau
Rytmetį
blakstienas
Ir
vėjui pasakau:
Mes
esame drauge
Ir tu
– ne vienas...
Supranta
ir nutyla,
Susirango
į sūkurį,
Prie
kojų prisiglaudžia,
Pailsi,
keliasi iš naujo, –
Reikia
bėgti...
Visi
mes esame
Nepaprastai
kažkam vis reikalingi,
Tik
reikia pasakyti tiesiai,
Paprastai,
protingai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą