Šalnos
ir šlapdriba
Rudens
gėles nukanda,
Nulinksta
žiedas,
Žemei
meldžiasi:
–
Oi, kas pasės naujus?
Kaip
greitai vasara praeina
Ir
baltas sniegas
Barsto
dailiai
Net
mano smilkinius...
Pienių
galvelės – švelnus pūkas,
O
švietė saule nuo pavasario,
Nesuprantu,
ar kyla rūkas,
Kai
akyse tamsu...
Pasėjau
ir sudygo
Vienas
žodis –
„Gyvenimas,“
Jį
saugau, auginu,
Kad
tau, vaikeli, atiduočiau
Su
baltu žiedu atlape...
Einu,
nešu.
Marylove Alkantara Baliuka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą