2011 m. rugpjūčio 21 d., sekmadienis
Be išlygų
Kaip medžių šaknys
Susipina žmonių likimai;
Ir dar plačiau, giliau...
Pasiekia net kitus kraštus
Ir glosto rankos, prigimtis,
Kurios dažnai nežinome,
Kas esame ir mes-žmogus.
Ir tada jausmą panardiname
Į savo, artimo krūtinę ir akis,
Liepsnoja, dega tarsi saulė
Ar kaitri ugnis;
Tokia gyvenimo taisyklė,
Be išlygų-tai meilė,
Kuri virsta saule, ugnimi.
Nedeginu jos veltui,-
Kurstau ir žiūriu,
Kaip plėnys skrenda, nyksta;
Nuodėguliu vėl užrašysiu:
MEILĖ-mano, Tavo -
Ir VILTIS.
Tegu ji neišnyksta.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
Tegu ji neišnyksta...
Ačiū,Toni.Jūs labai mielas.Dėkoju, kad skaitote mano Eiles.
Rašyti komentarą