Ant stalo -
Kepalėlis duonos,
Sirpi raudona uoga
Šonais apvaliais.
Ranka-tai veidrodis
Darbštaus žmogaus,
Paženklinta kauptuko,
Aštraus plūgo -
Tai mūsų kaimo pamatai.
Kai sutrinti delnai,
Prie lūpų riekė duonos,
Ne likučiai nuo stalo -
Trupiniai...
Ir akys, akys mėlynos,-
Aukštaičio, kilusio
Nuo Širvintos upelio,
Kur akmenėlį semia
Vandenai....
Matai, kaip šviečia saulėje
Brandinta uoga.
Oi, kokie gražūs
Jo delnai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą