Dažnai įsižiūriu,
Kokios gėlių piestelės,-
Lelijų būna nemaži,
Paskui aguonos,
Kai pasipila grūdeliai,
Atsiveria tik rudenį
Visa jų priedermė.
Subręsta jos ir šalia kelio,
Rugių lauke
Dar spėja išsiskleist;
Grikius nukirtę
Suveža į prėslą
Ir maži lukšteliai
Taip ir nespėja
Iki kūlės pasileist.
Ražienoje jau kalasi
Nauji daigeliai,
Tiktai nespės iki žiemos
Savo rietus suleist...
O piesta gros per žiemą -
Aplink ją vaikeliai,
Kiekvieną išsišokėlį sugriebę
Vėl įkels..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą