Kada eini per mišką,
Medžių šakos kliūva;
Tada ranka sieki,
Brauki, lieti,
Kad eglės ar pušies
Dygus spyglys,
Netyčia ar kitaip,
Vis nepataikytų
Tau tiesiai į akis...
O plačios šaknys
Tiesiasi per mišką,
Kojos ima ir užkliūva -
Krenti arba nubrozdintas
Toliau eini...
Ant mano kelio
Medis sulapojo,
Kitas jau nudžiuvo -
Neprižiūrėjo jo genys.
Ir linksta, virpa kojos,-
Kaip mažas lapas,
Bijantis nukrist...
Užkliuvo ir kažkas širdy,
Sustingo gomury.
2011 m. birželio 26 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą