Aš- ne poetė;
Mala rugį mano girnos,
Iš jų duonelės kvapas
Plaukia pabary...
Matai, toli, toli
Dar rugiagėlės mirga,
Tarp varpų slepiasi
Žiedadulkėm aplipę
Marškiniai -
Nuo prakaito rudi.
Aš-aguonėlė,-
Tiktai vieną dieną
Išsiskleidus,
Mano nukritusiais
Žiedeliais laukai nusėti.
Linkiu skalsios,
Kad ir labai rupios,
Riekelės sotį
Parsigabenti
Ir į klėtį
Susipilti
Pagulby.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą