Nesibijau nakties
Ir vakaro šešėlių,
O dieną būna
Dar gražiau,
Kai medis apsigaubęs
Savo vaikų šešėliais -
Po juo priglusti
Daug smagiau.
Nesibijau šviesos
Ir mirgančių šešėlių;-
Jau nuo vaikystės įpratau
Pabūti savimi
Nors trumpą valandėlę
Ir pasislėpti
Tik savo širdy -
Saugiau.
Nesibijau išeiti iš šešėlių -
Ten patirtis sugrįš...
Žinau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą