Skurdi švieselė
Žibalinės lempos.
Į tvartą liuobtis -
Šviečiasi kita...
Ir žibalo juk veltui
Niekas nedalina -
Tolokai Anykščiai.
Vis pėstute ir pėstute,
Retai kada vežimas -
Važnyčioji arklį
Gerai žinodama,
Kad ryt jo laukia
Kamanos, vaga ilga;
Akėčiomis skersai,
O aviža užauga,
Kertama gana vėlai...
Žibalas įsigeria į delną,
Tepu suskirdusias ir kojas,
Iš skvernų dėmes dažnai;
Skaitau knygas
Prie žibalinės lempos,
Dabar rašau-tą patį,
Nes kvapas lieka,
Oi, ilgai ilgai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą