Kiekviena valandėlė
Būna taip brangi,
Kai klausome melodijos,
Kuri bangas pralenkia,
Kurią vis sugeria vanduo
Ir ji jame ištirpsta;
Kas žmogui lieka
Šalia kasdienybės...
Daina sujungia,
Supina lyg į vainiką -
Ir taip surandame
Draugystę, meilę
Lyg paparčio žiedą.
Apsižvalgyk tiktai,
Juk rytas nepradingo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą